Kaip tvarkytis su sunkiomis emocijomis – pratimas

Pyktis, baimė, gėda, kaltė – šios emocijos tikrai nepraskaidrina mūsų gyvenimo ir neretai kiša koją daryti ir gyventi taip, kaip mes norime. Kartais užtenka pakeisti požiūrio tašką ir tai, kas laikė, tarsi “atsileidžia”. O kartais emocinis krūvis yra per didelis ir racionalios, sąmoningos mintys keliauja sau, o jausmai – sau. Kovojame su emocijomis, bandome sau įrodyti, kad yra kitaip ir liekame jausti nuolatinią įtampą, tarsi gyventume vidinio karo lauke. Šitą kovą galima užbaigti kartą ir visiems laikams, tačiau teks susidurti su tuo, nuo ko bėgame – savo jausmais – ir išjausti juos iki galo visu stiprumu.

Emocija – tai kūnu tekanti energija

Emocija yra energija, tekanti mūsų kūnu, kuriai mes duodame vieną arba kitą pavadinimą. Jeigu atkreiptumėte dėmesį į savo kūną tada, kada jaučiate stipresnę emociją, pamatytumėte, kad kūnas yra pilnas pojūčių. Jeigu skirtumėte laiko ir pabūtumėte su tuo tiesiog stebėdami, tyrinėdami kaip naują, nepažintą reiškinį nevadindami to pykčiu, baime, kalte ir t.t., pamatytumėte, kad tai yra viso labo pojūčiai kūne, tegul ir ne visai malonūs. Įdomiausia yra tai, kad daug šių pojūčių tampa maloniais arba nemaloniais priklausomai nuo interpretacijos. Pavyzdžiui jeigu labai laukiame kažkokio ateities įvykio, jaučiame tam tikrą stresą, įtampą, neramumą nepriklausomai nuo to, ar tikimės gero įvykio ar blogo. Jeigu tikimės gero, pojūčius vertiname kaip malonius, jeigu blogo – kaip nemalonius. Tačiau atmetus visas interpretacijas jie yra visiškai vienodi. Netgi baimė gali būti maloni, jeigu esame adrenalino mylėtojai. Tačiau tas pats adrenalino mylėtojas susiduręs su kažkuo, kas jam kelia baimę ir tuo pačiu nepatinka, vengs jos kaip neigiamo, nemalonaus, netgi gąsdinančio potyrio.

Baimė jausti

Mes esame išmokę vengti ir bijoti savo emocijų. Nuo mažens mūsų emocijos buvo nepatogios suaugusiems ir jie darė viską, kad nuslopintų jų apraiškas (bent jau tas, kurios jiems atrodė perteklinės). Kartu matėme, ką gali padaryti nevaldomos emocijos. Pykčio protrūkis pas suaugusį, tvirtą vyrą yra labai nejuokinga, ypač vaikui. Mokyklose taip pat buvome išmokyti garbinti intelektą ir neigti viską, kas yra žemiau galvos. Gavome didelę dozę įsitikinimų ir programavimo, kad iš emocijų vienos bėdos, jos gali būti pavojingos arba tai tik silpnoms mergaitėms ir isterikėms moterims ir t.t. Tuo tarpu mūsų emocinis pasaulis niekur nedingo, tik buvo pakištas po kilimėliu ir reguliuoja mūsų gyvenimus iš užkulisų. Daug intelektualių žmonių daro sprendimus, kurie, jų įsitikinimu, yra pagrįsti protu, tačiau iš tikro yra pagrįsti neįsisąmonintomis emocijomis. Pavyzdžiui vyras daug dirba, sukuria savo verslą ir už gautus pinigus perka prabangius automobilius, vilas užsienyje ir t.t. Jis tai grindžia tuo, kad gali sau leisti, kad yra firmos vadovas taigi prabanga yra savaime suprantamas atributas ir jis apskritai yra svarbus žmogus, o tokie “golfukais” nevažinėja. Iš tikro visas polėkis dirbti, turėti aukštą statusą ir pirkti brangius dalykus kyla iš dar vaikystėje patirtos bet neįsisąmonintos baimės neįtikti tėvams, būti užgauliotais kieme ir t.t. Visi puikiai žino apie tokį kompensacinį mechanizmą. Apie tai yra pakankamai juokaujama ir netgi traukiama vienas kitą per dantį. Šis mechanizmas kyla iš užspaustų ir neįšgyventų emocinių traumų ir vietoje to, kad gyventume kaip iš tikro norime, net ir sulaukę brandaus amžiaus vis dar įrodinėjame tėvams ir kiemo draugams, kad esame kažko verti.

Pratimas

Šis pratimas yra skirtas nerti giliai į savo emocijas, liautis su jomis kovoti ir leisti energijai tekėti taip, kaip ji teka tol, kol nesusilpnės tiek, kad netrukdys mums gyventi arba neišseks visiškai. Emocijos turi pradžią ir pabaigą. Todėl vieną dieną jaučiamės pakylėti, kitą depresyvūs, vieną akimirką skraidome ant meilės sparnų, o kitą jau abejojame ką iš tikro jaučiame. Šis emocinis nepastovumas gali tarnauti mūsų naudai, jeigu žinome ką daryti ir kaip tvarkytis su tuo, ką jaučiame.

• Raskite laiko ir vietą, kurioje galėtumėte būti netrukdomi ir patogiai įsitaisyti. Įvaldžius metodiką, ją galima taikyti bet kada ir bet kur iš karto, kada kyla sunkesnės emocijos.
• Pajuskite tą emociją, kuri pirma iškyla. Jeigu darote šį pratimą, greičiausiai turite pakankamai sunkių emocijų ar jomis apipintų temų. Iškelkite vieną iš jų. Jeigu niekas nekyla, neskubėkite. Pradėjus sąmoningai stebėti procesus savo kūne ir sąmonėje, visi procesai gali sustoti tarsi nieko ir nevyktų – panašiai kaip daliai žmonių apsilankius pas gydytoją staiga susilpnėja skausmai ir išnyksta negalavimai, kad tik nereikėtų daugiau tenai eiti. Šis pratimas nėra emocijų kontroliavimo ir netgi valdymo pratimas, taigi leiskite viskam vykti savo tempu. Jeigu stipresnės emocijos neateina, palaukite dienos, kada kokie nors įvykiai jas iškels natūraliai ir tada naudokite jas pratimui.
• Kada pradėsite jausti kylančią emociją pasižymėkite jos intensyvumą balais nuo 1 iki 10. Tai bus reikalinga įvertinti rezultatus, nes nuslūgus emociniam krūviui atrodo, kad niekada jis ir nebuvo stiprus.
• Toliau stebėkite tai, ką jaučiate. Kartu su emocija, o labai tikėtina pirmiau negu emocija, ateis mintys, vaizdiniai ir visa istorija, kodėl jaučiate tai, ką jaučiate. Pradėkite patraukti mintis į šoną ir nerti vien tik į pojūčius. Jauskite tai, ką jaučiate, bet nesikabinkite prie minčių ir istorijų. Yra tik viena baimė, vienas pyktis, viena gėda, viena kaltė ir t.t. Istorijos iškelia atitinkamą emociją iš vieno ir to paties indo – baimė neteikti darbo ir baimė, kad artimam žmogui gali nutikti kas nors negero yra ta pati baimė. Istorijos gali padėti iškelti emociją, tačiai pradėjus jausti, istoriją reikia patraukti į šalį ir nertį į pačią emociją.
• Atpalaiduokite kūną taip, tarsi visiškai pasiduotumėte tam, kas vyksta. Mes nešiojame didelius krūvius sunkių emocijų todėl, kad nuolat joms priešinamės. Tą darome ne tik pabėgdami ir ignoruodami, bet ir būdami fiziškai įsitempę. Sunki emocija iššaukia mumyse bėk arba ginkis reakciją, o ši reakcija automatiškai signalizuoja raumenims įsitempti. Taip galime visą gyvenimą pragyventi chroniškoje įtampoje bėgdami arba gindamiesi nuo savęs pačių. Gyvūnai turi dar vieną reakciją – apsimesti negyvu ir visiškai pasiduoti tam, kas vyksta su jų kūnų. Darykite panašiai – pasiduokite, leiskite emocijai jus skalauti kaip bangoms. Tai gali būti labai intensyvu ir nemalonu, bet jūsų rankose bet kada pristabdyti, sušvelninti ar nutraukti procesą.
• Darbas su emocijomis nėra mechaninis. Principas yra paprastas – nesipriešinti tam, ką jaučiate, maksimaliai atsipalaiduoti ir leisti pojūčiams tekėti, skalauti, dirginti, spausti, slėgti jūsų kūną ir kelti eilę kitokių pojūčių patraukiant į šalį mintis ir istorijas. Tačiau įprotis bėgti nuo nemalonių potyrių, psichikos bandymai išsisukti, paslėpti, užspausti, intelekto bandymas išspręsti problemą be perstojo apie ją galvojant yra unikalūs procesai, kuriuos kiekvienas turi pažinti savyje ir išmokti su jais tvarkytis.
• Įvertinkite emocijos stiprumą dar kartą balais nuo 1 iki 10. Jeigu pratimas pavyko, nepavyks iššaukti tokios pat stiprios emocijos, kokia buvo prieš pradedant pratimą.

Pratimas konkrečiai situacijai

Šitą pratimą galima taikyti su konkrečia situaciją, kuri kelia daug nemalonių emocijų. Pavyzdžiui bijote netekti darbo.

• Susirašykite viską, ką įsivaizdavus kyla stipresnės emocijos:
  • Nerandu kito darbo
  • Lieku be pinigų
  • Turiu grįžti gyventi pas tėvus
  • Kalbuosi su viršininku ir jis pyksta
  • Artimieji kreivai į mane žiūri ir t.t.
• Įvertinkite kiekvieną punktą balais nuo 1 iki 10.
• Galite pradėti tiek nuo mažiausiai tiek nuo daugiausiai balų turinčio punkto – priklausomai nuo to, kiek drąsiai jaučiatės nerti į stiprias emocijas. Jeigu galite, pradėkite nuo daugiausiai balų turinčio punkto. Prajautus šitą krūvį, visi kiti gali gerokai susilpnėti savaime.
• Patogiai įsitaisykite (tik ne taip patogiai, kad užmigtumėte) ir iššaukite mintyse tą situaciją, kuri sukelia emocinę reakciją. Tuomet padėkite mintis į šalį ir naudokite jas tik tam, kad iš naujo iššauktumėte emociją, o ne tam, kad mintimis spręstumėte problemą.
• Jauskite iškilusią emociją visu 100.
• Iš naujo įvertinkite emocijos stiprumą ir pažiūrėkite ar galite iššaukti tokią stiprią emociją, kokia buvo pratimo pradžioje.

Kada iš tikro susiduriame su savo emocinių pasauliu, tai gali būti ne tik nemalonu bet ir nejauku, ypač jaučiant baimę, kaltę ir gėdą. Tačiau pati emocija negali nieko su mumis padaryti. Visiškai nieko. Tai tik jausmas, pojūtis kūne su krūva interpretacijų ir minčių, kurias patys suteikiame vienai ar kitai emocijai. Jausdami jas iki galo, galime sumažinti jų krūvį tiek, kad jis nebetrukdytų mums gyventi taip, kaip iš tikro norime.