Gyvas Gyvenimas

Kaip nubrėžti asmenines ribas


image_pdfimage_print

Kiekvienas vaikas žino, kas yra asmeninės ribos ir bent jau iki tam tikro amžiaus retas kuris turi problemų su tokių ribų nubrėžimu ir parodymu. Pabandykite paglostyti svetimą, dar ant rankų nešiojamą mažiuką, kuris nemėgsta būti liečiamas nepažįstamų žmonių ir iš karto suprasite apie ką kalba. Jis ne tik mandagiai pasistengs išvengti jūsų rankų – visa savo povyza, veido išraiška, o neretai ir balsu duos suprasti, kad jam tai visiškai nepriimtina. Šitas natūralus pajautimas, kas mums patinka ir kas ne, daugumai mūsų, jei ne visiems, yra daugiau ar mažiau užslopintas. “Būk gera mergaitė”, “Berniukai turi būti paklusnūs”, “Kas per nenoriu ir nepatinka?”, “Niekas taves neklausia” yra vienos iš daugelio frazių kurias naudojo suaugusieji, kad taptume jiems patogesni. Kaip ir bet kokia psichologinė trauma visa tai yra gydoma ir gražinama į sveikas normas kurios atrodo maždaug taip: mes žinome ko norime, su niekuo nekovojame, bet niekam nepataikaujame, o tiesiog einame savais keliais nelipdami niekam per galvas ir neleisdami kitiems lipti per mus.

Kas man nepatinka?

Iš dviejų dalykų, kuriuos reikia išsiaiškinti mokantis naujai užbrėžti asmenines ribas, t.y. to, kas mums patinka ir kas nepatinka, lengviau rasti atsakymą į pastarajį. Nors būna taip, kad tėvai mus augino ant tiek patogiais sau ir taip stipriai ignoravo mūsų norus ir poreikius, kad net ir šitas klausimas yra nemažas iššūkis. Pavyzdžiui kiekvienas vaikas žino, ar jis mėgsta būti liečiamas ar ne., tačiau ne kiekvienas suaugęs žmogus gali pasakyti tą patį. Kas nutinka, kad tai, kas buvo savaime suprantama kada mums buvo metukai, tampa taip painu ir sudėtinga kada suaugame? Vaikystėje mus vis labiau ir labiau auklėjo, ugdė, augino iš mūsų žmones, lipdė ir formavo tol, kol patys pradėjome savęs neatpažinti. Galutiniame etape, kada viršininkas daro savo darbuotojai pečių masažą, jai į galvą neateina atsitraukti nuo jo rankų iš aiškiai duoti surprasti, kad jai tai nepatinka. O jeigu atleis? O ką kiti pagalvos? O jeigu ižeisiu, jis gi viršininkas… O kad mums ta kūdykiška išmintis! Turėtume daug mažiau problemų su netinkamu kitų žmonių elgesiu. Jeigu norime jaustis gerai savo kailyje, būtina įsisąmoninti kas mums nepatinka ir mokytis daugiau niekada ir jokiomis sąlygomis to netoleruoti iš kitų žmonių, kad ir kas jie bebūtų. Vieni dalykai gali būti aiškūs iš karto, kitiems prireiks laiko, stebėjimų ir tyrinėjimų. Sekite savo kūno reakcijas – ar įsitempiate ar atsipalaiduojate, malonu ar ne, o gal vieną kartą patinka, o kitą kartą – nepatinka. Stebėkite kaip su tuo jaučiatės emociškai ir psichologiškai. Gal būt turite nemalonių asociacijų kurios tai kas kitiems yra savaime suprantama jums paverčia nemaloniu potyriu. Gerbkite tai, kas esate šiuo metu. Jeigu susitvarkysite ir situacija pasikesi, tada pakeiistite ir ribas.

Mokomės sakyti NE

Vienas drąsiausių dalykų, kuriuos turi išmokti žmogus, jeigu nori jaustis ramiai ir patogiai, yra sakyti ne. Ypač kada mes tik pradedame tai daryti mūsų “ne” aplinkiniams žmonėms iššauks ne visai malonias reakcijas: “Kaip tai neatvažiuosi savaitgalį? Visada juk atvažiuoji”, “Nenori į klubą? O tai ką, staiga tapai namisėda?”, “Kaip gali taip apleisti savo ligotą motiną? Ar dėl to aš tave auginau?” ir t.t. Žmonėms labai nepatogu kada sakome ne ir nešokame pagal jų norus, bet už tai labai patogu mums. Taip mes susigrąžiname išmėtytą teisę į savo laiką, norus ir nenorus, poreikius ir visą gyvenimą. Atgauname jėgas, kurias iššvaistome bandydami įtikti kitiems, nesusipykti, išlaikyti patogius santykius ir darydami krūvas dalykų, kurių daryti nenorime. Sumažėja pykčio ir susierzinimų, kurie nori nenori kyla kada prievartaujame save gyventi prieš savo norus ir prigimtį. Tampame ramesni, malonesni, lengviau sukalbami ir tiesiog laimingesni. Po kurio laiko vieni žmonės apsipranta ir jų santykis su mumis persitvarko į sveikesnį, o kiti atkrenta negalėdami daugiau mumis naudotis, nes tik tam mes jiems buvome reikalingi. Sakyti “ne” mums neleidžia ne tik nepatogumas su aplinkiniais, bet ir savi gėdos, kaltės jausmai, įsitikinimai, kad neturime tam teisės, kuriuos mums skiepijo nuo vaikystės. Kartais užtenka teisiog pradėti tai daryti ir susitaikyti su pasekmėmis, o kartais reikia sumažinti neperžiangiamą slenksti apsigydžius žaizdas, traumas ir apsitvarkius prastą savęs vertinimą.

TAIP tam, kas man patinka

Greta to, kad pradedame bent jau daugiau mažiau suprasti kas mums nepatinka, ateina laikas išsiaiškinti, kas mums patinka ir pradėti sakyti tam taip. Jei apsistosime vien tik ties ne, galime pradėti per daug nuo visko ir visų atsiriboti ir savo asmenines ribas paversti į fortą neperžiangiamomis sienomis. Asmeninės ribos yra kaip ląstelės sienelė, jei dar atsimenate biologiją. Ji įvairias medžiagas praleidžia selektyviai, t.y. ląstelėje vyksta nuolatinis stebėjimas, kas ląstelei yra reikalinga ir gali praeiti pro sienelę, o kas ne. Jeigu ląstelė atsiribotų pilnai, ji greitai žūtų. Jeigu ląstelės sienelė nebūtų selektyvi ir praleistų viską iš eilės, ląstelė taip pat greitai žūtų nuo medžiagų disbalanso. Tam mes turime nuolat sekti kas mums patinka, gera, teigiama ir ką norime įsileisti į savo gyevnimą, o kas mums žalinga, žeidžia, yra nemalonu ir kam uždarome duris. Toks sekimas sudėtingas tik mokymosi ir tyrinėjimų laikotarpiu. Kuo geriau pažįstame save ir kuo daugiau patirčių sukaupiame, tuo greičiau ir lengvau atskiriame kas mus žaloja, o kas yra gera ir naudinga. Tai nėra kažkas naujo, tik įgūdis, su kuriuo gimėme, bet pakeliui praradome ir belieka jį susigrąžinti atgal.

Žmonės su sveikom asmeninėm ribom nėra patogūs, jais neišeina manipuliuoti, jų netrauksi į ką nors keisto ir nešvaraus, nepasinaudosi ir jais nesužaisi. Jiems kitų žmonių nuomonė įdomi tik tada, kada jie tą žmogų vertiną kaip dominančios srities profesionalą arba tikrai juos mylintį rūpestingą ir pakankamai išmintingą. Aplinkiniams tenka arba išmokti su jais gyventi žinant, kad tik gražus, žmogiškas elgesys, o ne “pilu viską, ką nešiojuosi sayje” įkvėps tokį žmogų bendravimui ir tik sveiki prašymai, o ne manipuliacijos, sukels norą ką nors padaryti. Kita vertus, tai yra malonūs, draugiški, laimingi žmonės su kuriais malonu bendrauti, kurie nežaidžia nešvarių žaidimų, yra atviri, tiesūs ir geranoriški. Taigi jeigu nusprendėte pajudinti savo asmeninių ribų klausimą, nepatogumų bus ir bus jumis nusivylusių ir nepatenkintų, bet tapsite ne blogesniu, o atvirkščiai – gražesniu, pilnavertiškesniu ir laimingesniu žmogumi.